Sveiki visi, štai ir mano pirmas raštas į blogą, aprašysiu tokią gražią lietuvių šventę, ši šventė labai siejasi su senovės lietuvių Jorės švente, kaip ir Jorės šventėje iš pradžių tvarkomės, po to švenčiame, tik gaila, kad tvarkėmės mažai, nes visko susitvarkyt tikriausiai neužtektų net kelių savaičių. Na o kaip prasidėjo diena, prasidėjo puikiai kaip visada, truputį pamiegojau ilgiau (visgi šeštadienis), atsikėliau padariau jogą, viskas pagal planą, tik pavalgyt truputį pavėlavau ir kaip visada išlėkiau į gatvę su kąsniu burnoj, dviem maišų „pokais” ir pirštinėm. O išlėkęs pamačiau, kad dar niekas nesusirinkę, gerai, kad nieko nelaukiau nubėgau prie Nėries ir ten suradau bendraminčių, atidaviau savo krepšius (prieš tai skaičiau, kad rinkėjų netrūksta, trūksta maišų… ) ir kibau į darbą, radiniai kaip visada įvairūs, mūsų žmonės labai rūpinasi burnos higiena, daugiau nei 50 % visų butelaičių yra burnos skalavimo skysčiai, keista, bet taip rūpindamiesi savo dantukais, jie nesugeba pasirūpinti švara (juokiuosi). Na radome buitinės technikos ir visokių kitokių daiktų, kai pamačiau, kad šiukšlių jau beveik nėra, pasiūliau eiti prie namo į miškelį, bet man buvo atsakyta, ten susitvarkys gyventojai. Gerai, kad suabejojau, nes nuėjęs pamačiau jauną šeimą paskendusią šiukšlėse, todėl pasisiūliau padėti ir nuėjau iki namų pasiimti likusį įpakavimą maišų. Greitai kibome į darbą (tiesa jau dviese, jaunasis pilietis užsimanė namo su mamyte), iš tiesų labai smagu susipažinti su žmonėmis, pamatai, kad kiekvienas turi savo istoriją, su kiekvienu randi kažką bendro, na aišku ir patarimų gauni, todėl net nejausdami sutvarkėme beveik visą miškelį ir visai nejučiom mūsų pasidarė jau daugiau, radome visokių radinių, nuo kojinių, švirkštų iki liustrų ir butelio SMIRNOFF - jis buvo gal 10 litrų (tokio nė parduotuvėje nebuvau matęs) aišku šiukšlių lyderis išliko skalavimo skystis (pagalvojau, gal kas nors jį gali gerti J). Taigi, paliko mane ir tas mano kolega, visgi jis turi šeimą..
Bet tada pasirodė mano žaviosios kaimynės su jomis ir pratęsiau darbus, ištaisėm broką radom dar šiek tiek įdomių šiukšlių, kaip durelės, striukių kuprinių ir panašių gėrybių. O tada sugalvojau, kad reikia žengti į krūmynus giliau, o tada pasigailėjau, nes pamačiau sąvartyną vidurį miesto, ko ten tik nebuvo, 3 sluoksniai šiukšlių, pasikviečiau jau minėtas žaviąsias kaimynes ir pradėjome dirbti. Mano kaimynės labai nustebo iš kur tiek šukių, man tai pasirodė visai nenuostabu, visai neseniai teko stebėti, kaip mano buvę „draugai”. Bando nekasdami patalpinti butelį į žemę, šokinėja, talžo ant jo ko tik nedaro. Pats irgi būdamas girtos būsenos esu sudaužęs butelį alaus į pravažiuojantį traukinį. Dar iki dabar tai atsimenu, kaip vieną iš nemaloniausių prisiminimų. Na bet grįžkime prie šiukšlių rinkimo, nešdamas šiukšles iš to sąvartyno į šiukšlių rinkimų taškus, pamačiau skardinę alaus ant suolelio šalia padoriai atrodančio žmogaus, taigi paėmiau ją ir norėjau išmesti, bet tada gavau pasipriešinimą, buvau apkaltintas alaus vagyste, gaila, bet įsivėliau į tą ginčą, dėl to, kad netoleruoju žmonių, kurie vartoja alkoholį viešoje vietoje, bet šį kartą, turėjau nusileisti, nes nebuvau pasiėmęs jokios ryšio priemonės. Na bet pasiekiau nors vieną tikslą, žmogelis nusinešė išgertą skardinę.
Taigi pabaigėme paskutinį 12 šiukšlių maišą ir supratome, kad šį kartą trūko ne tik maišų, bet ir žmonių, nes jėgų nelabai liko. Apibendrinimui galiu pasakyti, kad 70 % visų rastų šiukšlių sudarė alkoholio buteliai, 15 % cigarečių pakeliai (nuorūkų net neverta rinkti), 5 procentų maišeliai ir 10 procentų visokios nestandartinės šiukšlės kaip linoliaumai, monitoriai, automobilių dalys ir kitokie buitiniai daiktai. Taigi tas Utenos alaus rėmimas pasirodė labai jau menkas, nes jie netgi nepagrindiniai rėmėjai. Iš kitos pusės pagirtina, kad bent vienas alkoholio gamintojas prisidėjo prie šitos akcijos. Be to, supratau dar vieną dalyką, kad tie „bomžai” nėra jokie sanitarai, o kaip tik gamtos teršėjai, jie iš konteinerių sutysia šiukšles į mažiau matomas vietas ir padaro ten tokius mini sąvartynus. Kita išvada yra, kad neradau nė vieno baltarusiško ar rusiško alkoholio butelio, kas buvo labai keista, nes akcizai nesumažėjo. Bet galiu konstatuot vieną dalyką, be alkoholio, būtų daug lengviau tvarkyti aplinką.
Na o vakare visai netyčia atsidūriau koncerte.. Netyčia, nes visai to neplanavau ir turiu pasakyt, kad viskas buvo puiku, visa atmosfera buvo tokia žalia, dainuškos ir reportažai, viskas puiku iki tol kol į sceną neįvažiavo 69 danguje su motociklais, visa scena ir aplinkui kokia 20 metrų spinduliu prasmirdo dujom. Čia jau buvo blogas tonas visiškai nesiderinantis su žalia energija ir prieš tai buvusia nuotaika. O daina prasidėjo:
Išgersiu paskutinę ledinę taurę vyno,
Ir viskas dėl nenaudėlio, dėl mylimo vaikino,
Išmesiu cigaretę tiesiog savoj laiptinėj -
Čia kažkada užtiko mus labai pikta kaimynė….
O nuo čia jau pasidarė viskas aišku gal jau verta išeit iš šito renginio. Visų pirma tai skatina alkoholio vartojimą, antra rūkyti ir mėtyti, kur papuola, o paauglės su susižavėjimu žiūrėjo į 69 danguje. Merginos, pažiūrėkit, kokią žalą darote Lietuvos jaunimui. Dėl tokių dainų sudaroma problema (70 procentų alkoholio buteliai, 15 procentų cigarečių pakeliai), o po to turime spręsti. Gal pradėkime šalinti ne tik pasekmes, o ir priežastis. Ir iš tiesų, nuo tada padaugėjo ir išgėrusių šventėj ir berūkančių, juk scena davė signalą. Matyt negali viskas būti tobula…
Bet apskritai, džiaugiuosi, kad mus vienija ne tik alus ir pergalės, kaip sako vienos alaus kompanijos reklama, bet ir ekologija ir meilė gamtai. Ačiū visiems lietuviams už šią puikią akciją.
Rodyk draugams